Į gyvenimą panašios sekso lėlės, dar vadinamos tikroviškomis sekso lėlėmis arba meilės lėlėmis, pastaraisiais metais sulaukė didelio populiarumo. Šios lėlės sukurtos taip, kad būtų labai panašios į žmogaus kūną ir suteiktų tikrovišką seksualinę patirtį. Kai kurie teigia, kad šios lėlės siūlo draugystę ir išpildo tam tikrus norus, kiti mano, kad jos yra objektyvios ir dehumanizuojančios.

Vienas esminių skirtumų tarp gyvenimiškų sekso lėlių ir tikrų santykių yra emocinio ryšio nebuvimas. Tikruose santykiuose emocinis intymumas vaidina lemiamą vaidmenį kuriant pasitikėjimą ir supratimą tarp partnerių. Tačiau su sekso lėlėmis nėra galimybės užmegzti emocinio ryšio ar atkartoti jausmus.

Kitas aspektas, į kurį reikia atsižvelgti, yra etinės sekso lėlių naudojimo pasekmės. Kritikai teigia, kad šios lėlės skatina moterų objektyvavimą, sumažindamos jas į paprastus seksualinio pasitenkinimo objektus. Jie mano, kad tai gali išsaugoti žalingus lyčių stereotipus ir prisidėti prie moterų kūno pavertimo prekėmis.

Kita vertus, šalininkai teigia, kad šios lėlės yra išeitis asmenims, kurie kovoja su vienatve arba kuriems sunku užmegzti intymius santykius dėl įvairių priežasčių, tokių kaip socialinis nerimas ar fizinė negalia. Jiems šios lėlės siūlo draugystę be jokio sprendimo ar atmetimo.

Apibendrinant galima pasakyti, kad gyvenimiškos sekso lėlės pateikia sudėtingą temą su kontrastingais požiūriais. Nors kai kuriems asmenims, ieškantiems fizinio malonumo ar draugystės, jie gali pasiūlyti laikiną pasitenkinimą, būtina atsižvelgti į galimą jų poveikį visuomenės suvokimui apie santykius ir lyčių dinamiką.